Raudondvario dvaro ansamblis

Dažnas pirmąkart Raudondvario dvare apsilankęs nustemba: „Kaip čia gražu“. Tai vienas seniausių ir įspūdingiausių mūrinių dvarų Lietuvoje, dar neatrastas turistų. Čia verta atvykti į kultūrinius renginius, pasidomėti jo 400 metų istorija arba tiesiog pasivaikščioti parko takais. 

Dvare įkurdintas Kauno rajono muziejus, turizmo ir verslo informacijos centras, menų inkubatorius. Jame nuolat vyksta parodos, smagios edukacinės programos. Rekomenduojame pamatyti unikalų stiklo kambarį, apžiūrėti baltąją salę, kurioje rengiamos vestuvių ceremonijos.

Renesanso stiliaus rūmai, statyti XVII a. pirmojoje pusėje, yra išlikę iki mūsų dienų. Visi kiti pastatai buvę mediniai, jie sudegė 1831 m. Vietoje jų iškilo nauji mūrai ir prasidėjo dvaro klestėjimo amžius. Nuo įkūrimo Raudondvaris priklausė iškiliausioms LDK didikų giminėms. Daugiausia žinoma apie paskutiniuosius jo savininkus - grafų Tiškevičių dinastiją, gyvenusią Raudondvaryje nuo 1819 m. iki 1915 m. Iš kartos į kartą Tiškevičiai dvarą perduodavo kaip vestuvinę dovaną vyriausiam sūnui. Vienas iš paveldėtojų, Benediktas Emanuelis, sukaupė didžiulius turtus, meno kolekciją, 20 tūkst. knygų biblioteką, tačiau sūnus mirė nesulaukęs pilnametystės. Viskas atiteko anūkui Henrikui Benediktui Tiškevičiui. Jis tapo žymiu keliautoju, savo jachta „Žemajtej“ aplankė Ameriką, Tolimuosius Rytus. Jo meninės fotografijos buvo eksponuojamos pasaulinio lygio parodose.

Tiškevičiai buvo meno mecenatai, padėję siekti aukštumų pirmajam profesionaliam muzikui Lietuvoje Juozui Naujaliui. Rūmuose veikia kompozitoriui J.Naujaliui skirta ekspozicija.

Tikras istorijas apie dvariškių gyvenimą smagiausia išgirsti iš ekskursijas vedančios grafienės Rozalijos. Ji nepamiršta paminėti griežto kilmingų vaikų auklėjimo, gali išmokyti taisyklingai naudoti vėduoklę.

Atvykti į Raudondvarį patogu automobiliu arba miesto transportu, savaitgaliais nuo gegužės iki rugsėjo – laivu iš Kauno senosios prieplaukos.