Lepelionių piliakalnis

Keliaudami vienu iš gražiausiu kelių Lietuvoje - nuo Prienų Vilniaus link - neabejotinai pakelėje išvysite Lepelionių piliakalnį.  Savo forma kepurę primenanti kalva, akivaizdu, supilta žmogaus rankomis. Vietos gyventojai tvirtina, kad piliakalnis turi nepaaiškinamą trauką. Išties, užkopus į jį, atsiveria nuostabi panorama ir apima pakili nuotaika. 

Pasak legendos, kalną savo kepurėmis supylė besitraukiantys Napoleono kariai. Toje vietoje, iš kur neva buvo semiamos žemės, atsirado Lielios ežeras. Todėl papėdėje ir pastatytas medinis kepurės formos paminklas. Tačiau istorikai mini daug senesnę praeitį. Remiantis archeologiniais tyrinėjimais, kalnas supiltas dar prieš Kristų. Mokslininkai rado itin didelių molinių indų šukių, V-VII a. žalvarinę segę. Tai liudija čia buvus labai stiprią jotvingių gyvenvietę. Beje jotvingiai – viena iš karingiausių baltų genčių, kuriai šiose apylinkėse IV-V a. teko susikauti net su hunais. Vėliau, XIV a. įsismarkavus kryžiuočių puldinėjimams, čia stovėjusi pilis ar žvalgybos bokštas buvo naudoti kaip ryšio priemonė. Nuo piliakalnio viršūnės matyti Punia, kur stovėjo itin svarbi gynybinė pilis, tad,tikėtina, buvo galima iš jos gauti ar perduoti pavojaus signalus.

Lepelionių piliakalnio įtvirtinimas priklausė vadinamajai antrajai gynybinei linijai, saugojusiai Lietuvos sostines – Kernavę, Trakus, Vilnių-  ir karališką vieškelį, jungusį Vilnių su Trakais ir Aukštadvariu, nuo kryžiuočių puldinėjimų. Pirmoji linija – Nemuno pakrantėse išdėstytos pilys.

Tarpukariu ant piliakalnio linksmindavosi Stakliškių ir aplinkinių kaimų gyventojai. Mūsų dienomis organizuojamos rudens lygiadienio, Mindaugo karūnavimo šventės. Čia dažnai vyksta fotosesijos, vaizdas nuo piliakalnio žavus visais metų laikais.

Atvykti patogiausia autopmobiliu, jį galima palikti kitoje kelio Prienai-Vilnius pusėje įrengtoje poilsio aikštelėje. Verta aplankyti netoliese esančią Stakliškių bažnyčią su koplyčia, Medžionių piliakalnį.

Lepelionių piliakalnis yra nupjautos keturkampės piramidės formos. Iš pietų, šiaurės ir vakarų juosia žemuma, rytuose – aukštuma. Šlaitai statūs: vakarinis – 15, rytinis – 7,5 m aukščio. Piliakalnio rytinėje papėdėje yra 26 m pločio ir 2 m gylio griovys. Piliakalnio aikštelė ovali, 13 x 10 m dydžio, apjuosta pylimu – rytiniame krašte 2 m aukščio ir 12 m pločio, kitur – 0,2 m aukščio ir 2 m pločio.

Piliakalnio rytinėje ir šiaurinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė, tirta 1955 m. ir 1971 m. Rasta lipdytos keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi. Piliakalnis datuojamas 1 tūkstantmečiu-2 tūkstantmečio pradžia. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]