Mergakalnio atodanga

Pati aukščiausia Kauno marių atodanga su regykla pamėgta vestuvių fotografų ir iškylautojų. Nuo jos atsiveria  Kauno marių panorama, plūduriuojanti retų paukščių pamėgta sala. Tolumoje matyti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Šalia regyklos įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, laužavietės ir pavėsinė.

Atvykusieji mėgsta pasivaikščioti stačiais šlaitais vedančiais takeliais, iškylauti gamtoje arba mišku žingsniuoti iki Dovainonių piliakalnio, pilkapių.

2005 m. ši vietovė paskelbta saugomu Valstybiniu geologiniu gamtos paveldo objektu. Atodangos uolienos – moreniniai stulpai, priemolio ir smiltainio klodai - atsirado vėlyvojo ledynmečio laikotarpiu. Geologiniu požiūriu šlaitas itin vertingas, nes susidarė dėl reto reiškinio - ledyno  atslinkimo ir pasitraukimo. Visa atodanga užima 2,38 ha plotą.

Archeologų manymu, Dovainonių teritorijoje buvo trys IV-V a. kaimai, jų vietose tarpukariu rasti 25 pilkapynai.  Kol istorikai planuoja tolesnius šios vietovės tyrinėjimus, apylinkių gyventojai apie Mergakalnį pasakoja bent tris skirtingas legendas. Vieni tvirtina, kad Mergakalniu šlaitas pavadintas, nes kadaise nuo jo nustumdavo nedoras merginas. Kita legenda byloja apie gražuolę vietinio pono dukrą, įsimylėjusią arklininką. Turtuolis supyko, tad arklininkas buvo išsiųstas į rekrūtus, o dukra - užrakinta. Tačiau vieną naktį  baltai apsirengusi mergina, pasikinkiusi arklius, nulėkė tiesiai nuo skardžio. Nuo to laiko, kai per pilnatį Nemune atsiranda Mėnulio takas, ją galima išvysti šukuojančią plaukus ir dainuojančią. Trečioji legenda pasakoja apie karieta nuo priešų bėgusią karalienę, vardu Katerina. Ji pasirinko nulėkti su karieta nuo skardžio, užuot pasidavusi persekiotojams.

Atvykti į Mergakalnio atodangą patogiausia automobiliu. Važiuodami automagistrale Kaunas – Vilnius,  sankryžoje ties Antakalniu sukite Dovainonių link. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės kelių šimtų metrų atkarpą teks įveikti pėsčiomis.