Veiverių pašto stoties pastatų kompleksas

Važiuodami iš Kauno į Marijampolę būtinai stabtelėkite Veiveriuose. XIX a. pradžioje čia buvo pastatyta arklių pašto stotis, atrodanti kaip tikras klasicizmo stiliaus didikų dvaras. Atsiradus Varšuvos – Peterburgo geležinkelio linijai ji prarado savo svarbą ir 1866 m. čia įkurta pirmoji Lietuvoje mokytojų seminarija. Jos absolventų sąraše – daugybė žymių asmenybių: menininkų, politikų, mokslininkų. 

Grafas Juozapas Godlevskis, pastatydinęs stotį, Veiverių bažnyčią ir ne vieną dvarą, buvo supirkęs žemes nuo Garliavos iki Veiverių ir net žiauriais būdais stengėsi plėsti savo valdas. Jis aistringai mėgo muziką,  turėjo orkestrą, tačiau iki penkiasdešimties nevedė. Bičiulio įkalbėtas pasipiršo vietos bajoro dukrai gražuolei Marijai Volmar. Deja, nepasibaigus vestuvių puotai jaunikis paspruko į savo dvarą Fredoje. Vėliau pavaldinių paprašytas „prisiminė“ turįs žmoną, ir puota buvo perkelta į Fredą. Ilgainiui jiedu išties pamilo vienas kitą, susilaukė penkių vaikų.

Šiandien dviejuose pastatuose veikia meno mokykla ir Veiverių biblioteka, o trečiajame rasite Veiverių krašto muziejų. Jame - kovotojo prieš sovietų okupaciją vado Juozo Lukšos - Daumanto ekspozicija. Muziejaus ir bibliotekos darbuotojos noriai pasakoja kvapą gniaužiančias istorijas.

Mokytojų seminarija per penkis veiklos dešimtmečius išleido per tūkstantį absolventų. Net 37 metus jai vadovavo legendinis Tomas Ferdinandas Žilinskas. Mokiniai jį gerbė, savo lėšomis pastatė paminklą kieme, nors slapta pravardžiuodavo Seniu. Seminarijoje, be „rimtų“ mokslų, buvo privaloma išmokti groti bent smuiku, muzikuoti orkestre. Garsiausi absoventai – tapytojas Antanas Žmuidzinavičius, operos solistas Antanas Kučingis, vienas iš teatro pradininkų Petras Kubertavičius, tarpukaio politikai, diplomatai.

Atvykti patogiausia automobiliu, pastatai pritaikyti ir neįgaliesiems. Stoties teritorijoje – parkas su mokinių iškastais tvenkiniais, netoliese - Veiverių bažnyčia.