Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia

Važiuojant Trakų-Prienų keliu tolumoje boluoja grakštūs Stakliškių bažnyčios bokštai. Rekomenduojame užsukti pasigrožėti šia XVIII a. pab. statyta šventove.  Savo architektūra ir interjero puošnumu ji nenusileidžia ryškesniems šalies baroko paminklams, įtraukta į respublikinės reikšmės paveldo sąrašą. Apie jos grožį net pasakojama legenda: kadaise Jiezno valdytojas iš Pacų giminės susiginčijo su Stakliškių seniūnu Juozapu Boufalu, kuris pastatydinsiąs gražesnę bažnyčią. Iki šiol Stakliškių gyventojai įsitikinę, kad ginčą laimėjo J.Boufalas. (Žvalgydamiesi bažnyčios viduje, ant vargonų pamatysite Boufalų giminės herbą.) Kaip manote jūs?

Bažnyčioje saugomas unikalus Švč. Trejybės paveikslas su auksakalio Charevskio aptaisais, stebuklais garsus paveikslas „Kenčiantis Kristus“. Kairiajame bažnyčios altoriuje yra verti dėmesio paveikslai: „Nekalto prasidėjimo Švč. Mergelė Marija", „Šv. Marija Magdalietė“ (autorius- Stanislovas Mirskis), „Šv. Pranciškus Asyžietis“- garsaus dailininko Nikodemo Silvanavičiaus kūrinys kaip ir kitas šio tapytojo darbas -  „Rožinio Švč. Mergelė Marija“. Vertingiausia interjero dalis – šešių altorių ansamblis su krikštykla ir sakykla bažnyčios priekyje.

Bažnyčioje pamatysite išskirtines angeliukų skulptūras. Meistras vykusiai pavaizdavo vaiko psichologiją, nes angeliukų išraiškos labai netradicinės: vienas verkia, kitas ploja katučių, trečias krapšto nosį, ketvirtas – išsižiojęs žioplinėja.

Lietuvai ne mažiau vertingi ir čia dirbę kunigai. Nuo 1871 m. tris dešimtmečius čia klebonavo Vincas Butvydas, prisidėjęs prie Motiejaus Valančiaus tautinio atgimimo ir blaivybės sąjūdžio, 1925-1954 m.  – lietuvių kalbos ir spaudos puoselėtojas Vladas Jezukevičius. Jis puikiai sutarė su vietos rabinu, skatino žydų ir lietuvių bendradarbiavimą.

Patogiausia atvykti automobiliu, jį palikti šalia šventoriaus tvoros.