Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia

Tai - viena iš seniausių, o galbūt net ir pati seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje, valstybinės reikšmės architektūros paminklas. Pirmąkart pamačiusieji stebisi jos dydžiu ir puošnumu. Net vestuvių organizatorių tinklapiuose ši bažnyčia įtraukta į gražiausiųjų sąrašą. Deja, sovietmečiu bažnyčos grožį pasistengta „pridengti“ mūriniais namais, tad ją pastebėti galima tik atsidūrus visai šalia.

Iki mūsų dienų išlikusioji yra trečioji medinė bažnyčia Prienuose, pastatyta 1750 m. Pirmoji medinė Prienų bažnyčia suręsta 1609 m., tačiau, neišstovėjusi nė pusšimčio metų, buvo sudeginta Šiaurės karo metu. 1674 m pastatydinta nauja bažnyčia, o šiai pasenus – dabartinė, neobarokinė. Kai kurių istorikų manymu, tikėtina, kad bažnyčios statybas fundavo grafų Butlerių šeima. Šie didikai XVII a. Prienuose ant kranto pastatė įspūdingą pilį, Sisterono pilies Prancūzijoje kopiją.

Šiandien bažnyčios vaizdas pasikeitęs, tačiau išliko pagrindinio neobaroko stiliaus fasado kompozicija su dviem dailiais bokštais. XIX a. antrojoje pusėje perstatytos koplyčios, išplatinti bažnyčios šonai. Iš išorės koplyčias puošia nedideli bokšteliai. Bažnyčia aptverta mūrine tvora, rytiniame jos kampe stovi XIX a. pabaigoje statyta mūrinė koplyčia.

Šventovės viduje pastebėsite penkis itin vertingus paauksuotus medinius altorius. Jie gausiai išdabinti spalvingomis skulptūromis. Manoma, kad bažnyčioje gali būti vienas ar du garsaus tapytojo Nikodemo Silvanavičiaus paveikslai. Meninę vertę turi ir medinė sakykla. Vargonai pagaminti vieno garsiausių XX a. pradžios lietuvių meistrų Jono Garalevičiaus. Žvalgantis po bažnyčios interjerą galima įsivaizduoti, kaip žaismingai ir žmogiškai praeities meistrai įsivaizdavo šventuosius.

Atvykti patogiausia automobiliu, jį galima palikti Kęstučio g. Visai šalia, ant Nemuno kranto, stovi didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas, pėsčiomis galima pasiekti Prienų krašto muziejų.

Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1604 m. Ji buvo Birštono parapijos filija. Vyskupas Benediktas Vaina Birštono bažnyčią 1609 m. pavertė Prienų parapijos filija. Prienų bažnyčiai 1609 m. dovanotas Bagrėno palivarkas su trobesiais ir Bagrėno kaimas su 33 valakais žemės. Klebonas įpareigotas išlaikyti vikarą. Klebonas turėjo būti lietuvis arba gerai mokėti lietuviškai. XVII a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Nuo 1644 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Klebono Vaitiekaus Izdebskio rūpesčiu 1674 m. pastatyta nauja bažnyčia.

1750 m. pastatyta dabartinė medinė. Ji 1875 m. remontuota, paplatinta. Tuo metu šventoriuje pastatyta mūrinė koplyčia. Naują bažnyčią 1885 m. konsekravo Seinų pavyskupis Juozapas Olekas. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Juozapas Rudaitis). 1907 m. įkurta biblioteka - skaitykla. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai. 1918 m. įsteigta „Žiburio" gimnazija, kurios ilgametis direktorius buvo kunigas Feliksas Martišius (1879–1955).

Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia suremontuota. Prienų klebonas Juozas Zdebskis 1971 m. rugpjūčio 26 d. areštuotas, už vaikų katekizacįją nuteistas 1 m. kalėti Pravieniškėse.