Panemunės šilas

Apsuptas Nemuno kilpos Panemunės pušynas yra trečiasis parkas Lietuvoje (po Juodkrantės ir Vingio), sukurtas natūraliame miške. Vaikštant pasirinktais maršrutais galima atrasti retesnių augalų, pastebėti laukinių žvėrių ir paukščių. Tarpukariu Panemunė buvo pripažinta kurortu,  veikė sanatorijos, stovėjo medinės pasiturinčių kauniečių vilos. Elegantiškas kurhauzas, kurio telikę pamatai, žiemomis virsdavo slidinėjimo centru. Istorijos entuziastai vis dar tyrinėja du „auksinius“ Panemunės dešimtmečius. 

Žygį šilu galima pradėti nuo „Trijų mergelių“ pėsčiųjų tilto arba A. Smetonos alėjos pabaigos, čia palikus  automobilį. Parke įrengtas asfaltuotų ir natūralių keliukų tinklas, pažintinis takas su informacinėmis nuorodomis. Jo ilgis, priklausomai nuo maršruto, siekia 5,6 km arba 4,6 km. Aktyviam laisvalaikiui galima rinktis kalvotas ar lygesnes trasas. Sutvarkytas paplūdimys, vaikų žaidimo aikštelės, todėl čia miestiečiai noriai poilsiauja visais metų laikais.

Nors parkas sukurtas beveik prieš šimtmetį, jo kraštovaizdis vis dar keičiasi. Iki Kauno hidroelektrinės statybos buvo ir smėlėtų kalvelių su pušimis, ir pelkėtų vietovių. Užtvenkus Nemuną nedidelės pelkės sunyko. Šiandien žingsniuodami galite pastebėti, kaip sausus pušynus keičia lapuočiai, mažiausiai žmogaus rankų paliestuose Nemuno šlaituose išlikę vertingi seni medžiai. Įdomiausias gamtos paminklas – kamienais suaugę ąžuolas su pušimi.

Panemunės istoriją vaizdžiai pasakoja 1932 m. „Lietuvos aidas“: „Miške oras smagus, malonus, tik trauk į plaučius ir kratykis per savaitę mieste prisiuostų dulkių. Žinoma, žmonės ir kratosi. Vieni atsivežę patefonus šoka, kiti užgerdami dainuoja, treti žaidžia su sviediniu, šokinėja...“

Atvykti į šilą galima automobiliu, miesto transportu arba dviračiu. Patogiausia palikti automobilį A.Smetonos alėjos pabaigoje.