Pakalniškių piliakalnis su priešpiliu

Vaikštinėjant Kauno marių pakrante ties prieplauka ar Pažaislio vienuolynu, kitame krante galima pastebėti Pakalniškių piliakalnį. Keliautojai tvirtina, jog verta įkopti į šią 27 m aukščio kalvą, kad galėtumėte iš vieno taško gėrėtis marių ir Pažaislio panorama ir Kauno hidroelektrinės užtvenktais industriniais Petrašiūnais.  

Pasak legendos piliakalnį supylė senovės lietuviai. Ant jo stovėjo Nemuno žemių slėnio valdovo Vaišvydo medinė pilis, ilgus amžius gynusi ir saugojusi šią vietovę nuo priešų. Nemuno slėnyje  gyveno Vaišvydo valdiniai. Tačiau priešai, išdavikų padedami, pilį visiškai sugriovė ir ji nebebuvo atstatyta.

Istorikų ir archeologų tyrinėjimai šiai legendai perdaug neprieštarauja. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Į šiaurę ir vakarus nuo piliakalnio buvo rasta papėdės gyvenvietės įrodymų.

2006 m. valstybės saugomu kultūros paminklu pripažintas piliakalnis sutvirtintas, sutvarkytas ir pritaikytas turizmui, atlikti archeologiniai tyrinėjimai. Remiantis jais nustatyta, jog dar viena gyvenvietė buvo į pietvakarius nuo piliakalnio priešpilio, o bendras piliakalnio vaizdas iki mūsų dienų gerokai pakito. Didžiausią įtaką tam turėjo Pirmojo pasaulinio karo metais piliakalnio teritorijoje iškasti apkasai. Apie buvusius gynybinius įtvirtinimus liudija ir Kauno marių pakrantėje likę stambūs akmenys.

Aplankius piliakalnį galima žingsniuoti 3 km ilgio Pakalniškių ekologiniu pažintiniu taku. Atvykti patogiausia automobiliu. Nuo Didžiosios gatvės Vaišvydavoje sukite pagal nuorodą piliakalnio link. Apie 300 m. važiuosite neasfaltuotu keliuku.