Padalių keltas

Ar žinote, koks pats įdomiausias būdas persikelti per upę? Neatsakykite, kol neišbandėte vienintelio Baltijos šalyse veikiančio lyninio kelto, varomo tik upės srovės. Nuo gegužės iki lapkričio mėnesio besilankantiems Kernavėje, o ypač  keliaujantiems Kaišiadorių link pro Čiobiškį yra puiki proga papildyti kelionę įsimintina patirtimi. Ypač rekomenduojama važiuojantiems dviračiais.

Net du automobilius vienu metu per Nerį ties santaka su Muse galintis perplukdyti keltas vietiniams žmonės yra didelis patogumas, padedantis sutrumpinti kelionę nuo Kernavės iki Kaišiadorių. Pirmąkart išbandžiusiems šią transporto priemonę - papildomų įspūdžių dozė. Istorijos entuziastai ir technikos paveldo žinovai tvirtina, kad ši vieta nepelnytai mažai žinoma keliautojams, tad išbandę tikrai pajusite atradę objektą, „nesumindžiotą" masinio turizmo. Keltas be variklio ypatingai stebina vaikus, o suaugusiems lėta kelionė per upę stebint tėkmę ir jaučiant vėją nuplauna rūpesčius.

Šioje vietoje nebūna didelio keliautojų srauto, tad labai tikėtina, kad būsite tas vienintelis keleivis, kurio trečios kartos keltininkas Gediminas Dzeventauskas laukia kantriai sėdėdamas ant kranto. Pasikalbėkite su „kapitonu“, kaip jį pagarbiai vadina vietiniai, apie vėją, srovės stiprumą, vandens lygį ir kelto greitį. Ir galbūt jums pasiseks išgirsti istoriją apie tai, jog kažkada G. Dzeventausko senelis, rizikuodamas skolintais pinigais pradėjo šį „verslą“, kuris vėliau atiteko kolūkio nuosavybėn (vert. kaip ir bet koks kitas stambesnis to meto kaimo žmonių turtas). Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990 m. keltas atsitiktinai grįžo pas Dzeventauskus, kuomet jį nupirko dabartinio keltininko tėvas. O pats kapitonas su šeima vardan šio palikimo atsisakė patogaus gyvenimo mieste.

Istorikams žinomas seniausias persikėlimas per Nerį šioje vietoje – vieno iš 1831 m. sukilimo prieš carinės Rusijos okupaciją vadų, generolo Adomo Dezidero Chlopovskio, ir jo kariuomenės. Beje, jo pulke kovojo ir legendinė karžygė Emilija Pliaterytė. Po 1863 m. patirto pralaimėjimo atsitraukdami sukilėliai keltą sudegino. 1912 m. čia carinės valdžios iniciatyva pastatytas tiltas, kurį rusų kariai per Pirmąjį pasaulinį karą ir susprogdino. 1916 m. naują tiltą pastatė vokiečiai, o šiam nusidėvėjus Neries krantus vėl sujungė keltas.