Tado Ivanausko Obelynės sodyba

1920 m. netoli Ringaudų nusipirkęs žemės, vienas žymiausių visų laikų Lietuvos mokslininkų, gamtininkas Tadas Ivanauskas pradėjo sodinti parką. Po kelerių metų čia sužaliavo dvylika alėjų, iš kiekvienos ekspedicijos buvo atgabenama vis retesnių ir įdomesnių augalų, o vakarais po paskaitų pats profesorius dviračiu atvažiuodavo padirbėti parke. Šiandien, dendrologų nuomone, parką jau galima rodyti net anglams, nes nemažai vertingų medžių pasiekė šimto metų amžių.

Valstybinį gamtos paminklą – Obelynę – rekomenduojame ieškantiems gamtos grožio, atokvėpio užmiestyje, besidomintiems išskirtinėmis XX a. asmenybėmis.

Parką puošia T. Ivanausko ir jo žmonos Honoratos statytas namas, kuriame viskas išlikę tarsi vakar paties profesoriaus sutvarkyta. Čia parko darbuotojai veda eskursijas ir pasakoja apie ypatingų gabumų mokslininką, apie jo vyrišką žavesį ir drąsią bei protingą jo žmoną Honoratą. Apie tai, kaip profesorius Paryžiuje lavino savo grožio pajautimą, padedamas tapytojo Antano Žmuidzinavičiaus, apie jo žmonos rašytus filosofinius traktatus ir ryžtą tapti viena pirmųjų moterų Šaulių sąjungoje.

„Pamilti gamtą per jos pažinimą...“, – rašė T.Ivanauskas. Ši mintis apima vaikštant Obelybės takais. Čia žaliuoja viena turtingiausių Lietuvoje dendrologinių kolekcijų – apie 250–300 rūšių įvairių formų medžių ir krūmų. Šiltuoju sezonu žydi ir gėlynai, ir pievos po medžiais. Obelynė kol kas neatrasta turistų, čia nėra rengiami triukšmingi pasilinksminimai, tad dažnas lankytojas tvirtina šioje vietoje atradęs ramybę. Pavasarį norisi užsibūti ilgiau, klausytis paukščių ir dviejų upelių čiurlenimo. Tad neretai suplanuota 45 min. trukmės ekskursija užsitęsia iki dviejų ar trijų valandų.

Parke moksleiviams organizuojamos edukacinės programos, skirtos pažinti paukščius ir ieškoti bei tyrinėti spygliuočių kankorėžių įvairovę.

Atvykti patogiausia automobiliu, atstumas nuo Kauno miesto centro – apie 10 km.