Kauno Algirdo Mykolo Brazausko hidroelektrinė

Važiuodami tiltu tarp Kauno marių ir Nemuno negalėsite nepastebėti galingos užtvankos ir jėgainės įrenginių. Vienoje pusėje matysite Kauno marių pakrantes ir Pažaislio bokštus, kitoje – gerokai žemiau tekantį Nemuną. Užtvanką galima apžiūrėti nusileidus pakrantėn, o visą elektrinę - tik iš anksto suderinus laiką ir dalyvių skaičių. 

Hidroelektrinė pradėta statyti 1955 m.  Po penkerių metų jau gaminta elektra. 2014 m. hidroeletrinei suteiktas atkurtosios Nepriklausomos Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vardas.

Tai didžiausia „žaliąją“ energiją gaminanti jėgainė Lietuvoje. Hidroelektrinės statyba atsipirko per trejus metus. Nors ji pagamina tik 4 proc. visos Lietuvai reikalingos energijos, tačiau kasmet sutaupo apie 88 tūkst. t naftos. Projektuojant šį grandiozinį įrenginį buvo atlikta šimtai tūkstančių įvairių matavimų,  ekonominių skaičiavimų. Dėl jėgainės atsiradimo pradėjo kurtis Petrašiūnų rajonas, plėtojosi pramonė. Pastačius užtvanką 1959 m. susiformavo didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje – Kauno marios. Nors jų dugne liko 45 gyvenvietės, marių atsiradimas vertinamas pozityviai: Kaunas ir jo apylinkės apsaugotos nuo kasmetinių potvynių, atsirado nauja kauniečių vasaros poilsio vieta ir erdvė laivybai.

Jei nusprendėte apsilankyti hidroelektrinės viduje, būtina iš anksto susitarti dėl ekskursijos.  Vizito metu sužinosite, kokiu principu vandens tėkmė paverčiama energija, išvysite keturias turbinas, kiekviena iš jų per sekundę prateka iki 160 m3 vandens, priklausomai nuo vandens lygio upėje.  Daugeliui  didžiausią įspūdį palieka pasivaikščiojimas tuneliu, įrengtu 25 m žemiau marių dugno.  Gamtos mylėtojai nudžiunga sužinoję, kad moderniomis turbinomis saugiai migruoja žuvys, o specialiu įrenginiu ties užtvanka surenkamos Nemunu plaukiančios šiukšlės.

Atvykti patogu automobiliu (yra stovėjimo aikštelė), miesto transportu arba dviračiu.