Jiezno šv. Arkangelo Mykolo ir Jono krikštytojo bažnyčia

Pačiame Jiezno miestelio viduryje stūksanti barokinė bažnyčia paskelbta respublikinės reikšmės kultūros paveldo objektu. Pirmąkart ją išvydę keliautojai stebisi atokiai nuo didžiųjų miestų pastatytos šventovės didingumu ir puošniu interjeru. 2011 m. Vilniuje vykusiuose gražiausios Lietuvos naktinės bažnyčios fotografijų konkurse jai atiteko antroji vieta.

Šios bažnyčios istorija mena galingos Pacų giminės didikus, kurie fundavo nemažai baroko architektūros statinių Lietuvoje, samdė italų architektus. Pirmąją mūrinę Jiezno bažnyčią Kristupas Pacas pradėjo statyti 1655 m. Darbai užtruko, nes vyko mūšiai su rusais. Galiausiai 1670 m. vyskupas Kazimieras Pacas konsekravo bažnyčią šv. Arkangelo Mykolo vardu. Iki tol netoliese, Musninkuose, veikė kalvinistų bažnyčia. Mat XVI a. Pacai buvo linkę į kalvinizmą. Pasakojama legenda, kad Steponas Pacas lankydamasis Krokuvoje bendravo su popiežiaus nuncijumi Ippolito Aldobrandini. Šis pasiūlęs atsiversti S.Pacui į katalikybę, bet didikas pareiškė, kad taps kataliku tuomet, kai nuncijus bus išrinktas popiežiumi. 1592 m. nuncijus tapo popiežiumi Klemensu VIII, o Pacų dinastija – katalikais. Kai kurie vietos gyventojai tiki, kad popiežius bažnyčios konsekravimo proga net padovanojęs medinį kryžių, kurį galima išvysti ir šiandien. Visgi nustatyta, kad kūrinys gerokai „jaunesnis“.

Bažnyčios rūsyje yra unikali Lietuvoje kripta simetriškais laiptais, altoriumi ir šoninėmis nišomis. Čia iki XVIII a. pab. sarkofaguose ilsėjosi Antano ir Teresės Pacų ir jų keturių vaikų palaikai.

Bažnyčios interjerą puošia dvylika altorių, keturi žinomo dailininko, akademiko Nikodemo Silvanavičiaus paveikslai, gausi lubų ir sienų tapyba, vertingi vargonai.

Patogiausia atvykti automobiliu, šalia bažnyčios yra stovėjimo aikštelė. Patekti į vidų galima iš anksto susitarus su klebonu arba prieš pamaldų laiką. Vos už kelių šimtų metrų, ant Jiezno ežero kranto, yra išlikusių dvaro fragmentų.