Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Grakšti neogotikinė raudonų plytų bažnyčia puošia Birštoną nuo XX a. pradžios. Nedidelė, harmoningų formų šventovė – autoritetingiausio to meto bažnyčių arhitekto Vaclovo Michnevičiaus kūrinys. Remiantis istoriniais šaltiniais, tai jau ketvirtoji bažnyčia Birštone. 

Pirmoji Birštono bažnyčia, tikėtina, stovėjo jau 1529 m., bet sunyko, nes rezidencijos valdytojai nebuvo uolūs katalikai. Kai Birštonas atiteko pamaldiems vengrų kilmės didikams Kasparui Horvatui ir jo žmonai Kotrynai Užali, 1609 m. karalius Zigmantas Vaza pasirašė fundaciją naujos bažnyčios statybai. 1655 m. karų su rusais ir švedais metu ji buvo suniokota. Trečioji, šv. apaštalo Tado bažnyčia iškilo tik 1787 m. dabartinės Jono Basanavičiaus aikštės vietoje. Ji tarnavo iki XIX a. pabaigos. 1899 čia atvykęs klebonauti kunigas Albertas Urbša ėmėsi naujos bažnyčios projekto. Buvo įkurtas statytojų komitetas, renkamos aukos bažnyčios statybai, organizuojami labdaros koncertai poilsiautojams. Jam mirus 1904 m. statybas perėmė kunigas Jonas Karvelis. Statybos įgavo pagreitį specialiai joms pastačius plytų fabriką Birštone. Galiausiai 1909 m. bažnyčia pašventinta ir jai suteiktas Šv. Antano Paduviečio titulas.

Šventovės interjeras papuoštas vieno iš garsiausių to meto meistrų Adomo Karaliaus sukurtais mediniais altoriais, o kairėje navoje galite išvysti šv. Juozapo paveikslą, puošusį senąją medinę bažnytėlę XVII-XVIII a. Paveikslus tapė Nikodemas Silvanavičius, du jo kūrinai restauruoti ir saugomi Birštono sakraliniame muziejuje. Įspūdingus vitražus su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių atvaizdais Lietuvos krikšto 600-ųjų metų jubiliejui sukūrė Vytautas Švarlys ir Andrius Giedrimas 1987 m. Įdomu tai, kad jie turėjo dirbti slapčia garažuose, kad sovietų valdžia nesužinotų apie šiuos kūrinius.

Patogu atvykti automobiliu, jį galima pastatyti aikštelėje šalia, bažnyčia lengvai pasiekiama pėsčiomis ar dviračiu iš bet kurios Birštono vietos.