Balbieriškio atodanga

Visai šalia kelio Prienai – Alytus stabtelėkite ties Balbieriškio atodanga. Pasižvalgykite čia dešimt minučių, ir ispūdžiai neišblės dešimt metų. Stovint ant skardžio atsiveria vienas iš gražiausių Lietuvos peizažų. Garsus geografas Česlovas Kudaba apie šią vietą rašė: „Nematęs Nemuno nuo Balbieriškio šlaitų, dar negali girtis  matęs mūsų upių tėvą“. Ne mažiau vaizdingai apie šią vietą rašė ir XVIII a. pab. keliautojas Frydrichas Šulcas, ir XXI a. kelionių tinklaraštininkai.

Stovėdami ant apžvalgos aikštelės matote Nemuno vingį, šilais apaugusius krantus, o tolumoje iki horizonto driekiasi Buktos miškas. Tai – viena iš populiariausių fotosesijų vietų.

Geologams ši vieta ne mažiau rūpi nei gamtos mylėtojams. Net 1700 m besidriekianti atodanga atveria ledynmečio palikimą. Plika akimi puikiai matosi ledynmečio nuogulų storymė ir tortą primenantys juostuoto molio sluoksniai, vadinami varvomis. Pagal jų skaičių nustatyta, kad prieledynmečiu apie 200 metų čia tyvuliavo šaltavandenės Balbieriškio – Simno marios. Atodanga geriausiai matoma iš priešingo Nemuno kranto ar plaukiant upe. Vietovė priklauso Nemuno kilpų regioniam parkui, dėl geologinės vertės 1974 m. paskelbta valstybinės reikšmės gamtos paminklu.

Jei pasižvalgę po Nemuno slėnius pajutote norą atrasti daugiau, vos kelių kilometrų spinduliu galite aptikti gražių,  masinio turizmo dar nepaliestų vietų. Tai – aukščiausias Lietuvos medis – maumedis Degsnės miške, ant Nemuno kranto Bagrėno kaime įrengta paukščių stebėjimo vieta, Balbieriškio mineralinio vandens versmės.

Atvykti patogiausia automobiliu, įrengta stovėjimo aikštelė.