Kaišiadorys

Kaišiadorys žinomi nuo XVI amžiaus. Jų apylinkėse gyveno totorius Chašaidaras, gavęs žemių už karinę tarnybą. Todėl ir miestelio pavadinimas Kaišiadorys kilo nuo totoriaus vardo, tik per šimtmečius pasikeitė ir tapo labiau įprastas lietuvio ausiai.

Kaišiadorys savo augimui turi būti dėkingi geležinkeliui: viena atšaka galima pasiekti Kauną ir Karaliaučių, kita – Lietuvos pajūrį, Latviją ir Estiją.

Vidurio Lietuvoje įsikūręs Kaišiadorių rajonas kasmet sulaukia vis daugiau beieškančiųjų naujų patyrimų ir įspūdžių. Kraštas su išsibarsčiusiomis po visą rajoną lankytinomis vietomis – puiki aplinka mėgstantiems ramų keliavimo būdą ir nenusiteikusiems vargti spūstyse.

Tad kodėl gi verta aplankyti Kaišiadoris? Pradėkime nuo geležinkelio, kurio keliai Kaišiadoryse išsiskiria į Kauno ir Karaliaučiaus kryptis bei Lietuvos pajūrio, taip pat Latvijos ir Estijos kryptis. Šiuo metu veikia geležinkelio stotis, iš kurios 1919 metų liepos 6 dieną (kokia simbolinė data!) į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys.

Kaišiadorys yra vienos iš septynių Lietuvos vyskupijų centrų. Kaišiadorių Kristaus atsimainymo katedros koplyčioje amžinojo poilsio atgulė Palaimintasis Teofilius Matulionis, kurio gyvenimo kelias gali būti pavyzdžiu kiekvienam. Būtent Kaišiadoryse stovi pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos

Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko tėvų namas. Netoli geležinkelio stoties yra išlikęs pastatas, kuriame buvo Kaišiadorių gimnazijos sporto salė, o joje treniravosi tarpukario Lietuvos krepšinio rinktinė – Europos čempionė. Kaišiadorių rajone yra vienintelis Lietuvoje Rožinio slėpinių parkas Guronyse, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje, vienas iš keturių didžiausių muziejų Europoje po atviru dangumi – Rumšiškių liaudies buities muziejus.

Čia vienintelis miestelis Lietuvoje – Darsūniškis, į kurį patekti galima pro šventus vartus, o vartų yra treji – kiekviename kelyje, vedančiame į miestelį. Kaišiadorių rajone galite persikelti vieninteliu išlikusiu Lietuvoje Padalių (Čiobiškio) keltu be variklio, kuris kelia per Neries upę. Jis veikia jau daugiau nei 80 metų. Vienintelė Baltijos valstybėse hidroakumuliacinė elektrinė Kruonyje padeda išlyginti kintantį per parą elektros energijos poreikį, galima registruotis į ekskursijas.

Taip pat siūlome aplankyti Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčią – vieną iš dviejų visoje Lietuvoje esančių rotondinių bažnyčių, Laukagalio akmenį – pagoniškosios kultūros palikimą, Žaslių tradicinių amatų centrą, kur galėsite susipažinti su lietuviškais amatais ir patys išsikepti šakotį arba Žaslietišką kugelį.

Iš viso – daugiau nei 150 lankytinų vietų. Laukdami Jūsų paminėsime dar keletą faktų iš Kaišiadorių istorijos: Kaišiadoryse XIX-XX amžių sandūroje veikė Dviklasė geležinkeliečių mokykla, kurioje mokslas truko penkerius metus.

Pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta 1926 metais savo pareigas iškilmingai užėmė Žaslių bažnyčioje.

Tarpukario metais Kaišiadorys buvo Trakų apskrities centru. Kaišiadoryse veikė Klijų fabrikas, vienintelis toks fabrikas Lietuvoje. Taigi, atvykę į Kaišiadoris sužinosite dar daugiau įdomių dalykų ir atrasite dar neatrastų vietų.

Kontaktai

VšĮ Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras
Gedimino g. 48, LT-56121 Kaišiadorys
+370 346 60466 , +370 672 48327

Darbo laikas

I 08:00 - 17:00, pietūs: 12:00 - 12:45
II 08:00 - 17:00, pietūs: 12:00 - 12:45
III 08:00 - 17:00, pietūs: 12:00 - 12:45
IV 08:00 - 17:00, pietūs: 12:00 - 12:45
V 08:00 - 15:45, pietūs: 12:00 - 12:45
VI -
VII -